Lietuvos gamta
| Titulinis | Apie projektą | Nac. parkai ir draustiniai | Kelionių aprašymai | Nuorodos |


Anykščių regioninis parkas


Grybai


Didelę medynų įvairovė (nors vyrauja pušynai) nulemia nemažą regioninio parko grybų įvairumą. Nors grybingumu Anykščių šilelis ir aplinkiniai miškai nusileidžia Dzūkijos šilams, bet grybų čia aptinkama per 300 rūšių, iš kurių apie 200 valgomų. Į pintinę prašosi baravykai, lepšės, kazlėkai, raudonviršiai, įvairių rūšių ūmėdės bei piengrybiai, sulig keptuve kepure išauginančios skėtinės stambiažvynės, medžių kamienais "kopiantys" kelmučiai, ganyklose "raganų ratais" augantys lauminiai mažūniai, daugybė kitų valgomų grybų, o nemažiau auga ir nuodingų bei kepininių. Jų tarpe išsiskiria retosios, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys: pvarių kaimo apylinkėse aptiktas panašus į milžinišką kalafiorą grybas kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa), Gačionių ąžuolyne dygsta bene didžiausias, iki 20 kg svorio išaugantis, ir rečiausias Europos grybas šakotasis sėdis (Dendropolyporus umbellatus), Anykščių šilelyje ir vilkatėnų miške pavasarį pasirodo gražuoliai kūginiai briedžiukai (Morschella conica), o rudenį eglynuose gelsvieji piengrybiai (Lactarius resimus), prie kurklių pastebėtas dar vienas "maksigrybas" didysis kukurdvelkis (langermannia gigante), išaugantis iki 10 kg svorio; dar 8 tame dešimtmetyje Anykščių šilelyje dygo paprastieji taukiai (Sarcosoma globosum). Prie Karalienės liūno aptiktas gražus ir retas kempininis grybas paprastoji raudonpintė (pycnoporus cinnabarinus).

Visi grybai mums gerai pažįstami ir menkaiu žinomi, kartai šungrybiais vadinami, yra naudingi saugomi kaip labai vertinga miško ekosistemos dalis.

Rubikių ežeras          Šventoji          Anykščių šilelis          Augalija          Arklio muziejus

Burbiškio dvaro ansamblis          Puntuko akmuo          Grybai          Gyvūnija

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis          Karalienės liūnas          Vetygalos atodanga